Република Србија
Republika Srbija

(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybinė kalba	serbų
Sostinė	Belgradas
Didžiausias miestas	Belgradas
Valstybės vadovai	Aleksandar Vučić Prezidentas Ana Brnabić Ministras pirmininkas
Plotas  – Iš viso  – % vandens	88 361 km² (110) 0,13 %
Gyventojų  – 2017  – Tankis	8 776 940 (95) 106,34 žm./km² (67)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2006 (progn.) 44,83 mlrd. $ (82) 4 400 $ (111)
Valiuta	Serbijos dinaras, CSD
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC+1 UTC+2
Nepriklausomybė Paskelbta	Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 m. birželio 5 d.
Valstybinis himnas	Serbijos himnas
Interneto kodas	.rs
Šalies tel. kodas	+381

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika (serb. Република Србија arba Republika Srbija) yra Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Istorija |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos istorija

Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkūrė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes į Serbijos Imperiją. 1389 m. po Kosovo mūšio imperiją užkariavo turkai osmanai. Dėl Belgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų ir vengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplito islamas ir nuo serbų tautos atsiskyrė bosniai. 1815 m. Serbijai pavyko sudaryti Serbijos kunigaikštystę. 1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją. 1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių.

1914 m. bosnis Gavrilas Principas nušovė Austrijos sosto įpėdinį Francą Ferdinandą ir pradėjo I pasaulinį karą. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Netrukus į jį įsijungė ir kitos Europos valstybės. Karo metu Serbija neteko 1,264 mln. gyventojų. 1918 m. Serbija kartu su Juodkalnija suformavo Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę, kuri nuo 1929 m. pervadinta į Jugoslavijos karalystę. II pasaulinio karo metu buvo okupuota Nacistinės Vokietijos. Buvo 1945 m. performuotos į Jugoslavijos SFR centrine respublika. 1992 m. žlugus Jugoslavijos SFR su Juodkalnija sudarė Jugoslavijos federaciją. Serbai, bandydami išlaikyti slavų žemes įsivėlė į karus su Bosnija ir Hercegovina ir Kroatija. 1998 m. dalyvavo kariniame konflikte su Kosovu, kuris bandė atsiskirti. 2000 m. nuverstas karus sukėlęs autoritarinis serbų vadovas Slobodanas Miloševičius. 2003 m. šalis pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją.

Nepriklausoma Serbijos valstybė susidarė iš Serbijos ir Juodkalnijos federacijos, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę.

Politinė sistema |

Pagrindinis straipsnis – Serbijos politinė sistema.

Pirmasis Serbijos respublikos premjeras Zoranas Džindžičius buvo nužudytas 2003 m. kovo 12 d. Dabartinis Serbijos premjeras – Aleksandras Vučic.

Serbijos parlamentą sudaro 250 parlamentarų. Per 2016 m. rugpjūčio mėn. rinkimus į parlamentą pateko septynios partijos. Vyriausybę sudaro dvidešimt ministrų. 3 ministrai yra be portfelio ir vienas atsakingas už Europos integraciją.

Administracinis suskirstymas |

Serbijos administracinis suskirstymas

Serbijos peizažas

Ripaljkos krioklys

Pagrindinis straipsnis – Serbijos administracinis suskirstymas.

Serbijos Respublika padalinta į 29 apygardas (округ) ir atskirą statusą turintį Belgrado miestą. Rajonai padalinti į apylinkes (oпштина).

Į šalies sudėtį taip pat įeina du autonominiai kraštai (покрајина):

• 
  Kosovas (administruojamas JTO), sudarytas iš 5 apygardų ir 30 apylinkių, sostinė Priština,


• 
  Voivodina, sudaryta iš 7 apygardų ir 46 apylinkių, sostinė Novi Sadas.

Likusi Serbijos dalis dažnai vadinama Vidurio Serbija.

Geografija |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos geografija

Serbija išsidėsčiusi Balkanų pusiasalyje ir Panonijoje. Serbija yra Rytų, Pietų ir Centrinės Europos kryžkelėje. Šiaurėje ribojasi su Vengrija, šiaurės rytuose – su Rumunija, pietryčiuose – su Bulgarija, pietuose – su Makedonija, pietvakariuose – su Kosovu ir Juodkalnija, vakaruose – su Bosnija ir Hercegovina, šiaurės vakaruose – su Kroatija. Šalies teritorija driekiasi Dinarų, Rodopų, Stara Planinos, Karpatų kalnai. Visa šiaurinė dalis yra Panonijos lygumoje. Aukščiausios šalies viršukalnės yra Kosove (Djeravica, 2656 m). Centrinės Serbijos aukščiausia vieta – 2159 m (Midzoro k.).

Panoniją nuo Balkanų atskiria šiauriniu pakraščiu tekanti Dunojaus upė. Į jį įteka intakai: Sava, Tisa, Drava, ir per visą Serbiją pratekanti Didžioji Morava. Šalyje gausu ežerų, tačiau jie visi nėra dideli. Kalnuose išplitę karstiniai reiškiniai.

Šalyje klimatas labai įvairus. Kalnuose žiemos šaltos ir atšiaurios, lygumose švelnesnės. Vasaros, išskyrus pačias aukštikalnes, šiltos. Pavėjiniuose kalnų šlaituose kritulių iškrinta daug, tačiau Panonijos šiaurėje vasarą dažnos sausros.

Miestai |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos miestai

Didžiausi Serbijos miestai (2002 m.):

• 
  Belgradas – 1273,6 tūkst.


• 
  Novi Sadas – 215,6


• 
  Priština – 155,5


• 
  Nišas – 194,8


• 
  Kragujevacas – 147,5


• 
  Subotica – 99,5


• 
  Prizrenas – 92,3

Ekonomika |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos ekonomika

Serbijos ūkis pagrįstas įvairiomis pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sferos šakomis. Šalis patyrė didelių nuostolių dėl karų ir ekonominių sankcijų. Nuvertus Slobodano Miloševičiaus režimą šalies ekonomika pradėjo augti daug sparčiau. Pagrindiniu prekybiniu partneriu tapo ES. 2006 m. Serbijos BVP buvo 47,77 mlrd. $, o BVP/1 gyv. 5713 $.

Demografija |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos demografija

Serbijoje gyvena beveik 7,4 mln. gyventojų. 2002 m. tautinė sudėtis buvo tokia (be Kosovo): 82,86 % – serbai, 3,91 % – vengrai (daugiausia Vojvodinoje), 1,82 % – bosniai, 1,44 % – čigonai, 1,08 % – „jugoslavai“, 9,79 % – kiti (albanai, rumunai, bulgarai, kroatai, makedonai, slovakai ir kt.). 85 % gyventojų – ortodoksai. Taip pat nemažai yra katalikų (5,5 %), musulmonų (3,2 %), protestantų (1,1 %). Raštingumas Europos mastu žemas – 96,4 %. Vid. gyvenimo trukmė – 74 metai.

Kultūra |

Pagrindinis straipsnis: Serbijos kultūra

Serbų kultūra – viena labiausiai įvairialypių Europoje. Pradžioje ją formavo Romos imperija ir Bizantija, vėliau slavai, turkai, čigonai. Serbų kultūrai didelę įtaką padarė konservatyvi stačiatikių bažnyčia.

Serbai, kaip ir kiti Balkanų gyventojai, garsėja savo muzikalumu. Serbijoje išsaugoti tradiciniai, rytietiškų (ypač turkiškų) motyvų turintys ritmai. Ryški čigonų muzikos įtaka. Netgi daugelyje pop dainų skamba dainingos tradicinės melodijos. Šalis turi daug garsių trimitininkų, iš kurių bene žymiausias – Bobanas Markovičius. Pagal liaudies melodijas kompozicijas kuria garsusis kompozitorius Goranas Bregovičius. Net šaltojo karo metais Jugoslavija dalyvaudavo Eurovizijos dainų konkursuose. 1989 m. konkurse grupė Riva užėmė 1 vietą, 2004 m. Željko Joksimovičius 2 vietą, 2007 m. Marija Šerifovič - 1 vietą.

Serbija nuo seno garsėja, kaip puiki sporto (ypač krepšinio ir futbolo) mokykla. Šalies komandos laimėjo garbingus apdovanojimus įvairiose aukšto rango varžybose. Tačiau pastaruoju metu tiek Serbijos vyrų futbolo rinktinė, tiek Serbijos vyrų krepšinio rinktinė aukštų rezultatų nepasiekia.

Serbijos šventės |

Kita informacija |

• Serbijos ryšiai


• Serbijos transportas


• Serbijos karinės pajėgos


• Serbijos tarptautiniai santykiai

Nuorodos |

Vikiteka: Serbija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Serbija

• Serbijos prezidento svetainė


• Serbijos valstybinis bankas


• Serbijos radijas


• Serbijos turizmo organizacija


• Serbijos vyriausybė


• Statistikos departamentas


• Nacionalinė Asamblėja


• Naujienų portalas